Kunigystės šventumas
1VIEŠPATS tarė Mozei: „Kalbėk kunigams, Aarono sūnums, ir sakyk jiems:
‘Nė vienas tenesusiteršia numirėliu iš savo giminių, 2išskyrus artimiausius giminaičius – motiną, tėvą, sūnų, dukterį ir brolį. 3Leista jam susiteršti ir seseria, kuri tebėra mergelė ir jam artima, nes dar nėra ištekėjusi. 4Bet jis nesiterš artimaisiais, su kuriais susigiminiavo per vedybas; jais jis nesiterš.
5Jie plikai neskus savo viršugalvio, neapkirps žandenų ir nedarys savo kūne jokių įpjovimų. 6Savo Dievui jie bus šventi ir Dievo vardo neišniekins, nes jie ugnyje aukoja VIEŠPAČIUI atnašas, savo Dievo maistą. Todėl jie turi būti šventi.
7Žmona jie neims moters, suterštos kekšyste, ar moters, kuri buvo vyro atleista. Jie šventi savo Dievui. 8Elgsiesi su jais kaip su šventais, nes jie atnašauja maistą tavo Dievo; jie bus ir tau šventi, nes aš, juos pašventęs VIEŠPATS, esu šventas. 9Jei kunigo duktė suterštų save kekšyste, ji išniekintų ir savo tėvą. Ji turi būti sudeginta ugnyje.
10Kunigas, tarp savo brolių vyriausias, ant kurio galvos išlietas patepimo aliejus ir kuris pašventintas vilkėti šventuosius drabužius, netaršys savo plaukų, neplėšys savo drabužių. 11Jis neprieis prie jokio numirėlio; nesiterš nė savo tėvu ar motina. 12Neišeis nė iš šventyklos, kad nesuterštų savo Dievo šventyklos, nes, pateptas aliejumi jis pašvęstas savo Dievui – man; aš esu VIEŠPATS. 13Žmona jis gali imti tik moterį, kuri yra mergelė. 14Našlės ar vyro atleistos moters, ar kekšyste suterštos kekšės jis negali imti žmona. Jis turi imti žmona mergelę iš savo giminės, 15kad nesuterštų savo palikuonių savo giminėje, nes aš, VIEŠPATS, jį pašventinu’“.
16VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: 17„Kalbėk Aaronui ir sakyk: ‘Joks nesveikas vyras iš tavo palikuonių per visas jų kartas netiks atnašauti savo Dievui maistą. 18Iš viso nė vienas nesveikas nebus tinkamas: joks aklas ar raišas vyras, joks vyras sužalotu veidu ar per ilga galūne, 19joks vyras nulaužta koja ar nulaužta ranka, 20ar kuprotas, ar neūžauga, ar su nesveika akimi, ar aptekęs niežais, ar nušašęs, ar sutraiškytomis sėklidėmis. 21Joks kunigo Aarono palikuonis, būdamas nesveikas, nebus tinkamas atnašauti VIEŠPATIES ugninių aukų. Turėdamas trūkumą, jis nesiartins atnašauti savo Dievo maisto. 22Savo Dievo maistą – ypač šventą ir šventąją dalį – jis gali valgyti. 23Bet kadangi turi trūkumą, už uždangos neis ir prie aukuro nesiartins, kad nesuterštų mano šventų vietų, nes aš, VIEŠPATS, jas pašventinu’“.
24Taip kalbėjo Mozė Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams.
